A -  B -  C -  D -  E -  F -  G -  H -  I -  J -  K  -  L  -  M -  N - O  -  P -  R -  S -  Š -  T -  U -  V -  Z -  Ž

Thurston Howard (Hovardas Terstonas, 1869-1936), žinomas XIX ir XX a. sceninis magas ir iliuzionistas.

Gimė Kolambuso mieste, Ohajo valst., JAV. Jo tėvas Williamas Thurstonas – ratų meistras ir vežimų gamintojas, motina Margaret – fermerio duktė. Nuo pat mažų dienų jis buvo linkęs į visokius triukus, „miklino rankas“, studijavo prof. Hoffmano knygą „Šiuolaikinė magija“. Tačiau jo motina tame įžvelgė šėtono įtaką. Vėliau ji išsiuntė Howardą į Biblijos studijavimo kursus.  

Pamatęs Alexander'io Herrmanno (1844-1896) šou, H. Thurstonas nutarė pradėti mago karjerą. Galiausiai, palikęs tėvų namus, jis prisijungė prie cirko, kur dirbo jo būsimas partneris Harry's Kellaras (1849-1922). Howardas buvo kupinas ryžto šiems magams nenusileisti. Ir jis pasiekė tikslą, tapęs garsiausiu savo laikmečio sceniniu magu.

H. Thurstonas save vadino kortų karaliumi ir tam turėjo pagrindą. Tuo metu jis iš tikrųjų buvo geriausias kortų manipuliatorius. Tada pirmasis pademonstravo garsųjį, vad. plaštakos viršaus (angl. back palm) principą. Net ir šiais laikais šį kortų manipuliavimo būdą gali įvaldyti tik aukšto lygio fokusininkai bei kortų sukčiai. Pagal legendą šį triuką H. Thurstonui parodė maginės parduotuvės Niujorke savininkas Otto'as Maureris, o šiam – paslaptingasis magas iš Meksikos, kuris kartą apsilankė toje parduotuvėje ir jos savininkui pademonstravo, kaip viena po kitos jam ant akių dingsta kortos. 

Prie šio triuko H. Thurstonas pridėjo kitą – „Kylančių kortų“, kurį įvaldė iš jau minėtos knygos „Šiuolaikinė magija“. Tam tikslui jis žengdavo į auditoriją ir prašydavo kelių žmonių iš malkos išsirinkti kortas. Paskui malką sumaišydavo ir įdėdavo į permatomą indą. Po to H. Thurstonas paskelbdavo išrinktas kortas, ir jos viena po kitos iškildavo ant malkos viršaus.  

H. Thurstoną garsino ir „Ore kabančios ponios iliuzija“, žinoma, kaip „Karnako princesės levitacija“ (angl. Levitation of Princess Karnac). Ji jau anksčiau buvo atlikta kitų, bet, kaip rašė magijos istorikas Jimas Steinmejeris (1958), H. Thurstono atlikimas ją pavertė šedevru: „Gražus triukas, idealiai pritapęs prie lirinio H. Thurstono baritono“.  

Jis 40 m. keliavo po pasaulį, stebindamas žmones savo triukais. Šlovės metais H. Thurstono keliaujantis šou buvo toks didelis, kad visam „ūkiui“ pervežti prireikdavo aštuonių traukinio vagonų. Jo pasirodymus stebėjo apie 60 mln. žiūrovų, pelnas siekė 2 mln. dol. – anais laikais nemenka suma. 

H. Thurstonas buvo gerbiamas ne tik publikos, bet ir aukšto lygio profesionalų. 1908 m. jis buvo apdovanotas prestižiniu apdovanojimu – Magine mantija, kuri jam atiteko nuo Didžiojo mago H. Kellaro. Tais metais Harry's perdavė Howardui mantiją, tardamas, kad vertingesnio perėmėjo nežino ir nenori žinoti.  

H. Kellarui pasitraukus iš aktyvios veiklos, Thurston-Kellar show ėmė vadovauti H. Thurstonas, kuris ilgus metus varė auditoriją iš proto. 1936 m. magą ištiko insultas, po kurio jis išgyveno dar dvi savaites. Palaidotas gimtajame Kolambuso mieste.

Howardo vardas ir jo stebuklingoji magija iki šiol kelia susidomėjimą. Kokia buvo jo sėkmės paslaptis? Gal jis turėjo kokių nors paranormaliųjų savybių? O gal jo magija buvo gryni triukai, rankų miklumas, optiniais ir kitais fizikiniais efektais paremti rekvizitai? Patys iliuzionistai tokių dalykų niekuomet neatskleidžia. Kas labiausiai kelia ažiotažą ir kaitina aistras? Paslapties šydas, gaubiantis mago asmenybę ir jo rodomus stebuklus. Pats H. Thurstonas sakydavo: „Apie fokusus parašyta šimtai knygų ir dešimtys žmonių žino tiek pat, kiek ir aš.“ 

Prie H. Thurstono sėkmės prisidėjo dvi jo savybės, kurių nenuslėpsi. Pirmiausia jis iš triukų demonstravimo mokėjo padaryti visą šou, spektaklį. Jis buvo neprilygstamas spektaklių rengimo meistras, kuris žino, kaip nustebinti publiką. Kiekvienas jo gestas, balso intonacija, žvilgsnis būdavo kruopščiai repetuojami, numeriai atliekami sekundės tikslumu. 

Be to, H. Thurstonas mylėjo ir gerbė savo žiūrovus. Jis nepritarė kai kuriems iliuzionistams, kurie, pažvelgę į auditoriją, sakydavo maždaug tokius žodžius: „Čia susirinko paauglių banda, tamsūs kaimiečiai. Aš juos lengvai apmulkinsiu.“ Atvirkščiai, H. Thurstonas kaskart dėkodavo publikai už tai, kad ši jam suteikė galimybę užsidirbti gyvenimui tokiu maloniu būdu. Jis sakydavo: „Aš jiems parodysiu viską, ką sugebu.“ Prieš išeidamas į sceną, tardavo: „Man patinka mano publika.“